VMware virtualiojo disko konvertavimas į virtualų standųjį diską
VMware virtualiojo disko failų konvertavimas į virtualaus standžiojo disko formatą leidžia paleisti „VMware Workstation" aplinkoje sukurtas virtualias mašinas tiesiogiai „Microsoft Hyper-V" arba „Windows Virtual PC" aplinkose.
Formatų palyginimas ir techninės specifikacijos
| Specifikacija | VMDK | VHD |
|---|---|---|
| MIME tipas | application/x-vmdk | application/x-vhd |
| Tipas | virtual disk container | virtual hard disk |
| Glaudinimas | sparse / dynamic allocation (zlib optional) | fixed / dynamic sparse geometry |
| Standartinė specifikacija | VMware Virtual Disk Format 5.0 | Microsoft VHD Image Format Specification |
| Maginės baitų antraštės (Magic Bytes) | 4B 44 4D 56 (KDMV) | 63 6F 6E 65 63 74 69 78 (conectix at footer) |
Formato apžvalga ir taikymas
Sistemų administratoriai ir IT technikai dažnai perkelia virtualias mašinas tarp skirtingų hipervizoriumi pagrįstų platformų. Pavyzdžiui, virtualus serveris, sukurtas ir išbandytas „VMware" aplinkoje, gali tekti įdiegti „Microsoft Azure" debesijos instancijoje arba vietoje esančiame „Windows Server", kuriame veikia „Hyper-V". Kadangi „Hyper-V" natūraliai reikalauja „Microsoft" diskų konteinerių, „VMware" saugyklos failas turi būti išverstas į „Microsoft" formatą. Šiam perkėlimui atlikti reikalingi specialūs disko konvertavimo įrankiai, tokie kaip „Microsoft Virtual Machine Converter", „StarWind V2V Converter" arba komandų eilutės įrankiai, pavyzdžiui, „QEMU-img". Šie įrankiai nuskaito šaltinio saugojimo blokus, interpretuoja failų paskirstymo lenteles ir sukuria naują konteinerį, kurį „Microsoft" hipervizorius gali prijungti ir paleisti be klaidų.
Techninės specifikacijos ir kodekų apžvalga
„VMware" virtualus diskas su application/x-vmdk MIME tipu naudoja arba plokščią struktūrą, arba išretėjusią dinaminio paskirstymo schemą, kurioje galima naudoti pasirinktinį „zlib" glaudinimą disko vietai taupyti. Vieniši išretėję VMDK failai dažnai prasideda magiškais baitais „KDMV" savo antraštėje. Tuo tarpu virtualus standusis diskas, naudojantis application/x-vhd MIME tipą, organizuoja duomenis į fiksuotą arba dinaminę išretėjusią geometrijos struktūrą. VHD formatas naudoja išsamią 512 baitų poraštę, kurioje yra „conectix" slapuko eilutė, kūrėjo programos versijos ir tikslūs disko geometrijos duomenys. Konvertavimo metu įrankis išanalizuoja šaltinio apimties žemėlapius, iškodo išretėjusius blokus ir pertvarko sektorius į „Microsoft" poraštės bei dinaminio blokų paskirstymo lentelės išdėstymą.
OS ir naršyklės suderinamumas
„VMware" virtualių diskų failus natūraliai palaiko „VMware ESXi", „Workstation" ir „Fusion" „Windows" bei „Linux" pagrindinėse operacinėse sistemose. Virtualiojo standžiojo disko failus natūraliai palaiko „Microsoft Hyper-V", „Windows Virtual PC" ir „Azure". Nei vieno formato natūraliai nepalaiko šiuolaikinės mobiliosios operacinės sistemos, tokiomis kaip „Android" ar „iOS", taip pat standartinės žiniatinklio naršyklės nepalaiko tiesioginio šių disko atvaizdų konteinerių atvaizdavimo ar prijungimo be vidinės pusės virtualizacijos paslaugų.
💡 Naudinga informacija
Konvertuodami didelius disko atvaizdus, pasirinkite dinamiškai besiplečiantį VHD tikslą, o ne fiksuoto dydžio tikslą, kad sutaupytumėte fizinės saugyklos vietos pagrindiniame diske, nors fiksuoto dydžio tikslai užtikrina šiek tiek geresnį nuosekliojo skaitymo ir rašymo našumą.
Formatų palyginimas ir techninės specifikacijos
Standartinis 50 GB virtualios mašinos diskas perkeliamas maždaug per 18 minučių per įprastą 4G ryšį, kurio vidutinis greitis yra 40 Mbps. 5G tinkle, veikiančiame 250 Mbps greičiu, perkėlimas baigiasi maždaug per 3 minutes. Naudojant spartų šviesolaidinį ryšį, pasiekiantį 1 Gbps, failas perkeliamas greičiau nei per 45 sekundes.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip konvertuoti „VMware" virtualų diską į virtualų standųjį diską neprarandant kokybės?
Disko atvaizdo konvertavimas yra griežtai be nuostolių. Kadangi virtualūs diskai saugo tikslius sektorius pagal sektorių duomenų blokus ir failų sistemas, konteinerio struktūros vertimas iš VMDK į VHD tik pertvarko metaduomenų ir duomenų blokų indeksavimą. Vertimo proceso metu jokie faktiški failo duomenys ar operacinės sistemos sektoriai nėra suglaudinami ar modifikuojami.
Kuo skiriasi „VMware" virtualus diskas nuo virtualiojo standžiojo disko?
VMDK yra „VMware" sukurtas patentuotas konteineris, palaikantis padalintus failus, vientisas plokščias struktūras ir suspaustus išretėjusius laukus, sekamus tekstiniais deskriptorių failais. VHD yra senesnė „Microsoft" specifikacija, kurioje naudojama struktūrizuota poraštė, kurioje yra disko geometrija ir blokų paskirstymo lentelė dinaminiam augimui valdyti, nors ją iš esmės pakeitė šiuolaikinis VHDX formatas.